Naujienos

2018-08-10
Choras ,,Melodija’’ dalyvavo lietuvių kultūros šventėje Minske

   Rugpjūčio 3-5 d. jungtinis Garliavos sporto ir kultūros centro mišrus suaugusiųjų choras  „Melodija” (vadovė Ramunė Navickienė, chormeisteris Mindaugas Puidokas) ir Domeikavos mišrus choras „Versmė” (vadovė Rasa Endriukaitienė) dalyvavo kaimyninės šalies Baltarusijos sostinėje Minske lietuvių kultūros dienose, skirtose Lietuvos atkūrimo šimtmečiui.

  Džiugu, kad Domeikavos choras  „Versmė” pakvietė mūsų chorą kartu dalyvauti tokioje įspūdingoje šventėje, kur galingai nuskambėjo jungtinio choro atliekamos dainos. Šventė vyko Minsko senamiesčio širdyje aukštutiniame mieste prie Rotušės. Chorai dainas atliko aikštėje po atviru dangumi. Chorų vadovės Ramunė Navickienė ir Rasa Endriukaitienė davė interviu Minsko televizijai, kartu pristatydamos Kauno r. chorinio meno tradicijas.

 Šventėje skambėjo ne tik Kauno r. chorų „Melodija” ir „Versmė” atliekamos lietuviškos dainos, bet ir kitų atlikėjų iš Lietuvos šiltai sutikti kūriniai. Visą renginį vedė chorų globėjas Denisas Karliukas, kuris šventėje minskiečiams pristatė ir lietuvišką paveldą - Lietuvos regionų tautinius ir  kultūrinį paveldą. Denisas lydėjo ir rūpinosi mumis visas tris dienas. Malonu, kad Minsko lietuvių bendruomenė ir kiti minskiečiai šiltai priėmė mūsų dainas, mojavo lietuviškomis vėliavėlėmis, plojo ir plojo...

 Chorai ne tik koncertavo, bet ir dalyvavo kultūrinėje pažintinėje programoje. Išvakarėse buvome supažindinti su Minsko istorine atmintimi, pamatėme centrą ir senamiestį, naujų rajonų didybę. Po šventės sekmadienį Denisas mus lydėjo į Nesvyžių. Šis miestas  nuo XIII a. antros pusės priklausė LDK, o XVI a. atiteko Radvilų giminei, kuri miestą valdė keturis šimtmečius. Buvome sužavėti nepaprasto grožio pilimi ir rūmais, nusilenkėme Kristaus kūno bažnyčiai, kurioje yra 72 Radvilų karstai - sarkofagai.  Toliau kelias vedė į  Myriaus pilį, kurią XV a. pab. gotikos stiliumi pradėjo statyti Lietuvos dvaro maršalka J. Iljiničius, o paveldėję Radvilos baigė pilį statyti renesanso stiliumi. Pilis mums pasirodė didinga.  Čia ir atsisveikinome su mūsų globėju Denisu Karliuku, padėkojome už šiltą priėmimą ir vykome Lietuvos sienos link.

  Pakeliui Naugarduke pamatėme ant kalvos kažkada labai galingą pilį, menančią karaliaus Mindaugo laikus, taip nuostabiai aprašytą Adomo Mickevičiaus kūrinyje „Gražina“. Ir dabar ten yra Lietuvės laukas ir stotelė „Litovka“. Keliaujant namo, pro langus prabėgo kunigaikščio Gedimino statyta Lydos pilis, kuri yra ne tik restauruota, bet ir visiškai atstatyta.

  Akimirksniu prabėgo tos trys dienos, įgyta nuostabi patirtis, - sujungus du chorus galime galingai suskambėti ir propaguoti chorinį dainavimą, kurį supranta žmonės, net nežinodami dainų žodžių. Tariame ačiū chorų vadovėms R. Navickienei ir R. Endriukaitienei bei visiems choristams, taip nuostabiai dainavusiems ir pasibeldusiems į kiekvieno Minsko aikštėje buvusio minskiečio širdį.

 

 

Straipsnio autorė Ona Stašaitienė